‘"Vilkai"’
Stotys
Kokios nykios viso pasaulio stotys, nuogos, pilkos ir kiek nervingos. Kaip visi laukiamieji. Stypsai kažkur šalia mirguliuojančio stendo, o mintys jau ten – ten, kur važiuosi.
daugiau »
daugiau »
Pelės
Tą pačią akimirką, kai pamačiau Taną grįžtantį tuo molingu keliuku, supratau, kad kažkas negerai. Jo žingsniai buvo per platūs, pėdos per stipriai metamos į šonus – „kiškis Kvanka“, – pagalvojau, bet širdyje stojo pilka tyla.
– Antradienis – mano diena, – sakydavo jis ir eidavo į autoparduotuvę, kuri privažiuodavo net prie pieno punkto, bet prie mūsų namų – niekada.
daugiau »
daugiau »
Karštis
Anksčiau, kai Tanui pakildavo temperatūra, jis visada vemdavo. Versdavosi ant šono, sverdavosi per lovos kraštą ir kelis kartus krenkšteldavo. Jį išmušęs raudonis būdavo kažkoks vidinis, tarsi vėjas būtų nugairinęs jo veidą.
daugiau »
daugiau »
Kregždžiukas
Akutės nelyginant skylės grindyse, skylės už dujinės viryklės, kur, rodos, įkištum ranką, išvalytum – ranka prašliauštų it skuduras, suimtų visa, kas ten. Šlykštu spoksoti į jos akis, tarsi kištum ranką į tas skyles, čiupt – ji čia.
Maža šlykšti pelytė juodom skylėm vietoj akių.
daugiau »
daugiau »
Driežas
Iš lentų buvo sukaltas maždaug pusantro metro aukščio paaukštinimas, panašus į didžiulį stalą neproporcingai ilgomis kojomis. Į vieną jo kampą rėmėsi kelių pakopų kopėtėlės. Užsilipus tomis kopėtėlėmis ant paaukštinimo, galėjai pilti pieną tiesiai į pienovežio cisterną.
daugiau »
daugiau »
Ledo lytys
Ledą, rodės, jau atleido. Bet sniegas nesiruošė trauktis. Visa kalva buvo padengta storu, kiek pilkšvoku, sniego sluoksniu.
daugiau »
daugiau »