‘recenzijos’
False alarm arba netikras gaisras
Kadaise žiemą parašiau kone pirmąją savo ne vertimo recenziją. Dabar rašyčiau kitaip.
Bernotaitė Sandra.
daugiau »
daugiau »
Sadomazochistinis impulsas ir šiuolaikinė kultūra
Davidas Savranas, savo knygoje „Taking It Like a Man“ tyrinėjantis vyrų smurtą, nukreiptą į save, akcentuoja svarbą į šį reiškinį pažvelgti istoriškai. Jis teigia, jog minėtas sadomazochistinis impulsas būdingas visai šiuolaikinei socialinei-kultūrinei santvarkai, jog egzistuoja toks „kapitalistinio mazochizmo modelis“, kai vyriškumas gali būti išreikštas tik per sunkų darbą ir savęs neigimą: „subjectivity must now be constituted through a different form of masochism, one that both expresses their victimization by the system, as well as one that takes aim at themselves as the oppressors and creators of that system. Fight Club functions as that form of masochism“[1].
daugiau »
daugiau »
Melancholiškas sadomazochistinis subjektas
Kaip teigia Ta M. Lynn, smurtas „Kovos klube“ naudojamas ne tik kaip būdas kritikuoti vartotojų kultūrą, bet ir eksponuoti normatyvinių lyčių santykių prieštaras. Smurtas filme yra būtina priemonė svarstant lytinės tapatybės klausimą.
daugiau »
daugiau »
Susidvejinusi figūra[1] ir filmo naratyvinė struktūra
Dar Otto Rankas savo fundamentaliame veikale „The Double: A Psychoanalytic Study“, išleistame 1914 metais, nurodė, kad susidvejinusi figūra literatūros tekstuose daugeliu atveju yra suprastina kaip psichinė mentalinio konflikto projekcija. Antrininkas yra atskilusi savasties dalis, kuri vaizduoja veikėjo represuotus troškimus, o atsakomybė už tai tenka kitam ego, tokiu būdu sukuriama „vidinė laisvė“ nuo kaltės, grindžiama the distance between the ego-ideal and the attained reality. Pasakojimas neišvengiamai baigiasi savižudišku antrininko žudymu, through which the hero seeks to protect himself permanently from the pursuits of his self.
daugiau »
daugiau »
“Kovos klubas” – hipermodernus filmas
Kita galimybė interpretuoti „Kovos klubą“ yra akcentuoti filmo formą, jo postmodernią stilistiką. Pasak S. Žižeko, postmodernizmas – skirtingai nuo modernizmo – „ne demonstruoja, jog žaidimas vyksta be objekto, jog žaidimas yra organizuojamas aplink centrinę nesatį, bet veikiau išstato objektą tiesiogiai, leisdamas jam parodyti savo neutralų ir arbitralų pobūdį.
daugiau »
daugiau »
“Kovos klubas”. Socialiniai aspektai
„Vyriškumas“, kadaise buvusi stabili sąvoka, po kelių feministinio judėjimo bangų, aktyvaus feministinio diskurso, visuomenės, šeimos modelių dekonstrukcijos, tapo neaiškia, miglota. Praėjusio amžiaus pabaigoje, 1999 m. , pasirodęs Davido Fincherio filmas „Kovos klubas“, sukurtas pagal 1996 metais išleistą Chucko Palahniuko tokio paties pavadinimo romaną, remiasi nestabilios vyriškojo subjekto tapatybės problematika, sukuria kelis požiūrio taškus į ją, kelias požiūrio galimybes, o tiksliau, – įvairiapusišką, kelių lygmenų svarstymą apie nestabilios tapatybės, problemišką vyriškąjį subjektą.
daugiau »
daugiau »
Apie senstančio vyro sielos užkulisius – skaidriai ir su humoru
Romain Gary, Toliau jūsų bilietas nebegalioja, vertė Pranas Bieliauskas, Vilnius, baltos lankos, 2008, 196 p.
Žavus autoironiškas pasakojimo stilius – R. Gary prozos ypatybė – yra ir romano Toliau jūsų bilietas nebegalioja savotiškas „prekinis ženklas“.
daugiau »
daugiau »