aš.
sesuo.
kitokia.
ta pati.
aš viską žinau. tavo tyla begalinė. stipri. ir toje tyloje aš kaip
niekad jaučiu ryšį. tarp visų ir visko. tarp dabar ir buvo ir gal net
bus.
02:38
Lėktuvas neskrenda, jis tiesiog kybo erdvėj tarp manęs, tavęs ir jos. Tai ne mano lėktuvas, aš niekur neskrendu, aš negaliu niekur nuskristi. Čia tiek balsų: „Τόσο πολύ χιόνι δεν έβλεπα ποτέ στη ζωή μου!*“. Kas yra sniegas? Kada jį mačiau? Vienintelė balta spalva – raudona, – tai uogos, raudonuojančios sniege. Tai ji, jos ženklai, raudona ant balto, kraujas ant baltų patalų, kraujo dėmės ant balto vonios emalio.
Lėktuvas neskrenda, jis kybo ore, tame ore, kuris mums bendras. Šitoj erdvėj tvyro Sibiro vasaros kvapas, bręsta rugiai, nešuosi glėbį aguonų, saulė kaitri.
Dvi merginos klastingomis nosimis įbeda žvilgsnius į lėktuvo langą, langas mano pusėje, jos sveriasi arčiau manęs, norėčiau užtraukti langą tuo baltu popieriniu lapu, – šitoj pasaulio pusėj naktis. Staiga prieš akis išsidriekia miestas, išilgai jūros, tamsi banguojanti juoda šviesa spindi bangose, matau tą žybsėjimą, iš toli, iš dangaus – tikriausiai tu iš taip toli tada matei mane, balkone, tą naktį.
Lėktuvas neskrenda, jis šliuožia vandens paviršiumi jo neliesdamas, šliuožia tam, kad apžvelgtų išilgai plytintį miestą. Ryju seiles, nors nesu čia.
Dar vienas žvilgsnis pro langą, matau tavo akis, jos išsiskaido mažomis švieselėmis; matau gatves, bėgančias išilgai šitos įlankos, tos gatvės – ištysę tavo vyzdžių taškai, išryškėję kaip pikseliai skaitmeninėj nuotraukoj.
Ji taip pat čia. Šitas miestas tinkamas jos kavos ritualui, jis kvepia kava mažuose puodeliuose, jos žalios akys mato jūrą, kiek kartų ji sakėsi čia būsianti – prie pat vandens, jos akyse dabar jūra.
Dvi merginos tamsiomis akimis užsimerkia, svarina galvas ant atlošų, jų veidai išsikreipia, joms gelia ausis. Jų aukso spalvos neauksuoti laikrodžiai sveria rankas, jų ciferblatai aprasoja nematomu rūku, tai šio miesto rūkas. Drėgmė skverbiasi vis giliau, kuo arčiau kūno. Švieselės nyksta, pro langą matosi tik tiesios linijos, aukšti pakrantės namai ir neoninės šviesos, žyminčios vietą, vietas, kuriose būsiu.
Lėktuvas neskrenda, jis leidžiasi.
*“Niekada gyvenime nemačiau tiek daug sniego!“
Žymos: sibile sibire balkonai